pašivalninkas

×pašiválninkas (-nykas), -ė (sl.) smob. (1) neklaužada, chuliganas: Dar tokiam pašiválnykui tėvas dirželiu sujuost (uždrožtų), o ne in mergas leistų Tvr. Daug aš pašiválnykų regė[ja]u, ale kap Jono sūnus, tai do neregė[ja]u Dglš. Išvažiavo mūsų bernas Latvijon, bet kažin ar gaus darbo, o kad negaus, bus pašivalnykas Švnč. Bijau viena naktuit, kad kokis pašiválnykas (plėšikas) neateit Dglš.